Europos Komisija didina spaudimą vyriausybėms, nenorinčioms susitarti dėl karo nusiaubtos Ukrainos finansavimo, sakydama joms, kad jei jos nesutiks nusavinti Rusijos pinigų ir jais apmokėti sąskaitas, turės tai padaryti pačios (iš savų pinigų).
Europos Komisija puikiai supranta, kad jos planas B – bendras ES skolinimasis, žinomas kaip euroobligacijos – yra dar nepriimtinesnis 140 mlrd. eurų reparacijų paskolos Kijevui finansavimui, nei jos idėja panaudoti įšaldytus Rusijos valstybės pinigus, kuri praėjusią savaitę susidūrė su kliūtimis.
Vyriausybės, kurios istoriškai priešiškai žiūri į dideles išlaidas, ypač Vokietija ir Nyderlandai, vadinamos „taupiomis“, nekenčia perspektyvos didinti mokesčių mokėtojų skolą.
Švaistančios šalys, ypač Prancūzija ir Italija, yra pernelyg įsiskolinusios, kad galėtų prisiimti dar daugiau.
Bet būtent tai ir yra esmė. Europos valdininkai tikisi, kad Belgija, kurioje yra beveik visi Rusijos pinigai, ir kuri išreiškė susirūpinimą dėl jų konfiskavimo teisėtumo, kartu su kitomis šalimis, kurios prieštaravimus išreiškė tyliau, bus įtikintos priimti planą, nes joms bus pasiūlyta bendro skolinimosi alternatyva, kurią jos laiko žalinga.
Europos vyriausybės ir Europos centrinis bankas pamažu pradėjo naudoti įšaldytą Rusijos turtą 140 mlrd. eurų finansavimui. Iš pradžių jie buvo atsargūs, nes manė, kad kitos šalies pinigų pasisavinimas – nesvarbu, kaip blogai ta šalis elgėsi – yra teisiškai ir morališkai abejotinas.
Tačiau Ukrainos skubūs poreikiai ir neaiškus Vašingtono požiūris sutelkė dėmesį būtent į tai.
Tačiau praėjusią savaitę vykusio Europos Sąjungos lyderių susitikimo metu Belgijos premjeras Bartas De Weveris atsisakė keisti planą, kuriam reikia visų 27 vyriausybių pritarimo, todėl blokas buvo priverstas atidėti jo patvirtinimą iki gruodžio mėnesio.
Laidoje dalyvauja Europos Parlamento nariai: Petras Auštrevičius, Virginijus Sinkevičius, Paulius Saudargas.