10–12

Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietė Genovaitė, kuri sako, kad jau keletą mėnėesių iš eilės laiškininkas vėliau nei įprastai jai atnešė pensiją.

Antikinės olimpinės kovinės sporto šakos – pankrationo – Europos ir Pasaulio čempionatus organizuos lietuvis. Darius Karanauskas išrinktas Pasaulio Pankrationo Athlima federacijos valdybos vadovu, atsakingu už šių dviejų čempionatų bei daugybės kitų su jais susijusių renginių organizavimą. Tai didžiausias Lietuvos atstovo pasiekimas pankrationo sporto politikos istorijoje.

Pensininkas iš Rokonių Kazimieras Masilionis 10 proc. savo pensijos kas mėnesį nori paaukoti neseniai įkurtam Gynybos fondui, bet to padaryti negali. „Sodra“ dalies pensijos į Gynybos fondą pervesti tiesiogiai negali, nes to neleidžia įstatymai. Pats Kazimieras sako, kad jam kas mėnesį tiesiogiai pervesti pinigus – nepatogu.

Anykščių rajone Polgento Dumbrava yra įkūręs lineikų – senovinių vežimų – muziejų.

Ved. Edvardas Kubilius

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su Jungtiniuose Arabų Emyratuose gyvenančia Laura Kornelija Inamedinova. Dar dvidešimties rinkodaros agentūrą įkūrusi lietuvė dirba su sėkmingiausiais verslininkais, o savo istorija ir patarimais dalijasi tarptautinėse konferencijose.

Po pusės vienuoliktos žinių apie telefono numerių kodų pokyčius. Iki kada galėsime prisiskambinti su senuoju kodu 86? Kaip paprastai pakeisti daug numerių savo telefonuose? Ir apskritai kodėl reikia keisti telefonų numerių kodus?

Antrą laidos valandą pokalbis apie pagalbą metant rūkyti. Jau beveik metus veikia pagalbos metant rūkyti linija. Išsiaiškinsime, kaip ji veikia, kiek skambučių sulaukia ir kokią pagalbą galima gauti. O Jūs savo klausimus galite užduoti paskambinę arba parašę elektroninį laišką.

Vilniuje gyvenanti Giedrė Radzevičiūtė išsaugojo šimtametę senelių sodybą atokiame Šimaičių kaime Ukmergės rajone. Jau šešiolikti metai protėvių žemėse moteris pati augina daugybę vaistinių augalų, renka juos apylinkėse, kuria arbatas, rengia edukacijas ir savo svečius kviečia kuo ilgiau būti gamtoje.

Ved. Urtė Korsakovaitė

Olandų kepurės skardis pernai aplankytas beveik pusę milijono kartų. Ar tokie gausūs lankytojų srautai nekenkia unikaliam objektui? Kokių atsargumo priemonių imamasi?

Lietuvoje pradedama kurti Dirbtinio intelekto „smėliadėžė“. Siekiant dar labiau spartinti dirbtinio intelekto plėtrą šalyje – pradedama kurti bandomoji DI reguliacinė aplinka. Vakar Seimas pritarė tai numatantiems Technologijų ir inovacijų bei Informacinės visuomenės paslaugų įstatymų pakeitimams, kurių dauguma įsigalios nuo balandžio 1 dienos. Kokie šalies lūkesčiai šiai technologijai?

Dalį žmonių piktina prekybos centruose vis plačiau diegiamos savitarnos kasos. Į LRT GIRDI kreipėsi klausytoja Eglė, kuri rašo, kad atėjusi į maisto prekių parduotuvę turi apsitarnauti pati, nes dažniausiai nedirba kasos, tik savitarna. Anot vilnietės, į prekių kainą įskaičiuotas ir aptarnavimo mokestis, o vertimas pirkėjus patiems atlikti kasininko darbą be apmokėjimo yra kuo tikriausias pelnymasis kitų sąskaita.

Minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Varėnos kultūros centras pristato vaizdo apybraižą apie Čiurlionio tėvus, Adelę ir Konstantiną.

Auksinio proto atrankos žaidimas.

Auksinio proto aptarimas.



Ved. Darius Matas

Ką reiškia būti kalnų gydytoja? Kastė Mateikaitė-Pipirienė būtent tą ir darė – gelbėjo kalnų keliautojus, o dabar užsiima šviečiamąją veikla, konsultuoja traukiančiuosius į kalnus.

Lietuvos nacionalinis muziejus sulaukė apie 250 eksponatų, skirtų COVID-19 pandemijai įamžinti. „Šis projektas atspindi Lietuvos nacionalinio muziejaus strategiją būti aktualiems dabarčiai. Tai ne pirmi ir ne paskutiniai eksponatai, kurie fonduose atsiranda reaguojant į dabarties aktualijas“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos rinkinių skyriaus vadovė Giedrė Milerytė-Japertienė.

Klimato kaitos rubrika. Ar šiais, greitos mados, laikais dar kažkas taiso suplyšusius drabužius? Kodėl vertėtų tą daryti? Apie tai pokalbis su drabužių taisymo dirbtuves vedančia Guoste Mickevičiūte.

Į Pakruojo rajono Balsių pagrindinę mokyklą mokiniai yra atvežami iš tolimiausių kaimelių ir šiuo metu mokykla turi 133 ugdytinius kartu su darželio vaikais. Mokyklos direktorė Virginija Tumėnienė sako, kad kaimo mokyklas renkasi žmonės, ieškantys mažos bendruomenės.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Įsibėgėja Lietuvos gėda vadinamo betoninio kelio Vilnius-Utena rekonstrukcija. Jau daugiau kaip mėnuo, kai baigtas tvarkyti 30 km. kelio ruožas nuo Molėtų iki Utenos. Kaip vertinate tvarkomą kelią Vilnius-Utena?

90-metė Minolija Pelėdienė iš Baisogalos sako, kad šiuolaikiniai žmonės gyvena nesmagiai, neįdomiai, nes nebemoka linksmintis, nebesugeba susiroganizuoti vakaruškų, kuriose ir šoktų, ir dainuotų iki ryto. Kodėl regionuose praktiškai nebeliko šokių – tokių, kokių būdavo anksčiau?

75-erių verslininkas profesorius Vladas Algirdas Bumelis sako, kad jau reikėtų atsisakyti „pensininko“ sąvokos. Tarnybos sako – mintis graži, bet realybė visiškai kitokia. Kokios vyresnio ir pensinio amžiaus žmonių galimybės dirbti bei veikti?

Juodkrantėje bus teikiama 16-oji Martyno Liudviko Rėzos vardo premija. Ją atsiims klaipėdiečiai meno kolekcininkai Aleksandras Popovas ir Jelena Kosinova, kurių surinkta kolekcija sulaukė ir tarptautinio pripažinimo.

Ved. Edvardas Kubilius

Disleksija arba skaitymo raidos sutrikimas – iššūkis tiek vaikui, tiek suaugusiajam. Neseniai pasirodė pirmoji knyga vaikams, kuri sukurta taip, kad disleksijos sutrikimą turintys vaikai galėtų ją lengvai perskaityti.

Kaip pastebėti minčių apie savižudybę turintį žmogų ir jam padėti.

Ar mokame kalbėti apie odos spalvą? Stereotipai ir afrikiečių bendruomenės patirtys Lietuvoje.

Rubrika „LRT Faktai“: Kompanija „Meta“, valdanti to paties pavadinimo socialinį tinklą, geriau žinomą kaip Facebook, taip pat socialinius tinklus „Instagram“ ir „Threads“, šią savaitę paskelbė apie faktų tikrinimo programos uždarymą.

Kone 30- metį Molėtų rajono žmones buria bendruomenė „Meniškas kaimas“.

10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Ką šiandien vadiname šiuolaikiškumu? Kokios yra šiuolaikinio meno ir jo institucijų funkcijos krizės laikais? Šiuos klausimus kelia naujasis Šiuolaikinio meno centro vadovas Valentinas Klimašauskas.

Dovana, už kurią reikia susimokėti. Su tokia realybe susiduria dalis gyventojų, nuvykę atsiimti pašto siuntos. Taip yra todėl, kad iš ne Europos Sąjungos atkeliaujantys daiktai yra apmokestinami pridėtinės vertės mokesčiu, o už 150-imt eurų ir didesnės vertės siuntas teks sumokėti ir importo muito mokestį. Ši tvarka galioja tiek įsigyjant prekes internetinėse parduotuvėse, tiek gaunant, pavyzdžiui, Anglijoje gyvenančių giminaičių dovanas.

Lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje. Mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi.

Dar laidoje - interviu iš Pakruojo rajono Balsių pagrindinės mokyklos, kurią lanko kiek daugiau nei 130 vaikų.

Auksinio proto atrankos žaidimas.

Ved. Darius Matas

Klimato kaitos rubrikoje su Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriumi Egidijumi Rimkumi aptariame 2024 kaip klimato metus. Praėjusieji metai buvo šilčiausi Lietuvos istorijoje.

Apie iniciatyvą, kuria siekiama padėti nuo karo – sunkių sužalojimų, nudegimų, nukentėjusiems Ukrainos vaikams. Apie ją pasakoja Lawyers4Ukraine” inciatorė, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos dekanė, prof.dr. Lyra Jakulevičienė, Ukrainoje kojos netekęs savanoris Ričardas Savickas, buvusi Ukrainos Aukščiausiosios Rados narė Olega Bodnar.

Į LRT girdi kreipėsi žmogus, pasipiktinęs daugiabučių namų administratorių elgesiu.

Po socialinio darbo studijų Kaune, moteris su šeima grįžo į gimtąjį Rokiškio kraštą ir čia įkūrė socialinių paslaugų verslą „Jautri širdis“. 53-is komandos narius turinti Irma sako, kad šiame darbe be kolegų nieko nebūtų. Tiesa, socialinis darbas skirtas ne kiekvienam: čia reikia didelės kantrybės, atjautos įvairiose situacijose. Verslininkė jaučia, kad daugeliui vis dar gėda kreiptis pagalbos, tačiau pavėlavus tą padaryti kartais pagalbos reikia jau nebe vienam žmogui, o keliems.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Dovilė Budrytė, politikos mokslų profesorė, gyvenanti Atlantoje, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto Kavolio tarpdisciplinių tyrimų instituto vyriausioji kviestinė tyrėja, jau daugelį metų tyrinėja vadinamuosius atminties karus. Vienas naujausių jos tyrimų – kaip Lietuvoje moterys vaizduojamos Lietuvos antisovietiniame partizaniniame kare ir Stalino rėminiuose, koks vaidmuo joms priskiriamas.

Kokie nauji lietuviški žodžiai praėjusiais metais gimė Lietuvoje ir yra įtraukti į naujažodžių žodyną?

Kur šiemet bus galima atsisveikinti su kalėdine egle ir kiek turėtų tarnauti dirbtinė eglė?

Kauno paveikslų galerija pristato parodą „Pasaka”. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu”. Į kelionę laiku kviečia autentiški eksponatai, dokumentinė medžiaga, meno ir dizaino objektai. Atskaitos tašku pasirinkę legendinę Kauno vaikų kavinę „Pasaka”, parodos rengėjai žvelgia į sudėtingą istorinį laikotarpį iš vaiko perspektyvos. Parodą apžiūrėjo kolega Andrius Baranovas.

Dalis žmonių skundžiasi, kad jiems neapsimoka savo automobiliu važinėti darbo reikalais, nes degalų visuomet išnaudoja gerokai daugiau nei darbdavys kompensuoja. Kokios jūsų patirtys – ar pavyksta atgauti visą sumą už sunaudotus degalus? Kaip jums sekasi derėtis su savo darbdaviu dėl automobilio nusidėvėjimo?

Kai kurios savivaldybės išleidžia dešimtis tūkstančių eurų invaziniams šliužams naikinti. Aplinkos ministerija rengiasi tam skirti kelis milijonus eurų. Kaip Lietuvai sekasi naikinti šiuos šliužus?

Radviliškyje vaiko susilaukusi šeima iškart gaus vienkartinę rekordinio dydžio 1,5 tūkst. eurų išmoką. Tokias išmokas, tik gerokai mažesnes, naujagimiams skiria ir daugiau savivaldybių. Ar įvairios išmokos gali padidinti gimstamumą?

Iš Kaišiadorių kilusi Rita Kulešovaitė nuo 18-os metų gyveno užsienyje. Dar įsikūrusi svetur Rita svajojo imtis miško namelių verslo, tačiau geriausios sąlygos verslui susiklostė būtent Lietuvoje.

Ved. Edvardas Kubilius